Skirgaila (1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo vardą Kazimieras, valdydamas Kijevą nuo 1395 m. vadinosi stačiatikišku vardu Ivanas, apie 1353 m. – 1397 m. sausio 11 d.) – lietuvių kunigaikštis.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus.
1379 m. Skirgaila savo brolio Jogailos pavedimu lankėsi įvairiose Europos šalyse, informuodamas jų valdovus apie Jogailos ir kt. Algirdaičių apsisprendimą atsiversti į katalikybę. 1382 m. padėjęs Jogailai susigrąžinti iš Kęstučio 1381 m. prarastą valdžią (dalis istorikų mano, kad Kęstutis 1382 m. buvo nužudytas būtent Skirgailos nurodymu), Skirgaila už tai gavo Trakų ir Polocko kunigaikštystes (Trakus valdė 1382–1392, Polocką – 1386 – 1393 m.), o 1386 m. (oficialiai – 1387 m. balandį) – ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininko Lietuvoje pareigas. 1385 m. vadovavo Jogailos atstovų deryboms su lenkų didikais dėl Jogailos ir Jadvygos vedybų bei Jogailos vainikavimo Lenkijos karaliumi.
1392 m. vasarą Jogailai savo vietininku Lietuvoje paskyrus Vytautą, Skirgaila kurį laiką liko tik Polocko kunigaikščiu. Vėliau (1393(?) – 1395 m.) jis valdė dalį Volynės, o nuo 1395 m. – Kijevo kunigaikštystę. Palaidotas Kijevo Pečiorų vienuolyne.