Gedgaudai
Kitos reikšmės – Gedgaudai (reikšmės).
 | |
| Pradininkas | Manvydas |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | nuo XIV a. pabaigos iki XV a. vidurio. |
| Šalys | LDK |
Gedgaudai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų giminė, turėjusi didelę įtaką nuo XIV a. pabaigos iki XV a. vidurio.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad buvo kilusi iš Lietuvos kunigaikščio Skirmanto sūnaus Gailigino (kiti vardo variantai Giliginas, Gilginas). Kiti netiesioginiai duomenys leistų spėti, jog giminės pradininkas galėjo būti Gedimino sūnus Manvydas. Pirmasis žinomas giminės atstovas Jurgis Gedgaudas, dalyvaudamas derybose su Žemaitijos vaitu, vėliau Vokiečių ordino didžiuoju magistru Mykolu Kiuchmeisteriu yra įvardijęs save kaip Gediminaitį, Vaitiekaus Manvydo brolį.[1] Jurgis Gedgaudas žinomas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro maršalka, vėliau Vilniaus vaivada, pastatęs mūrines Trakų ir Vilniaus pilis, Skirsnemunės pilies ir Gelgaudiškio dvaro įkūrėjas. Jo sūnus Petras Simonas Gedgaudaitis buvo Vilniaus kaštelionas.
Kažkuris Gedgaudas buvo vieno žymiausių Jogailos ir Vytauto laikų didikų Mingailos tėvas. Mingaila buvo Ašmenos, nuo 1412 m. Veliuonos seniūnas, pirmasis Vilniaus kaštelionas, kai kurių rusų metraščių net vadinamas Algirdaičiu. 1413 m. Horodlėje jis gavo Sirokomlės herbą. Šis herbas – tai Abdanko herbo, kurį tais pačiais metais Petras iš Vidavos ir Jokūbas iš Rogožnos suteikė Goštautams, atmaina. Reiškia, kad abi šeimos galėjo turėti giminystės ryšių, tuo labiau, kad jas siejo ir bendros valdos – Dieveniškės, Veliuona, Skirsnemunė, Gelgaudiškis. Šiuo herbu vėliau žymėjosi Bulhakai, Gucevičiai, Sirokomlės, netgi Bogdanas Chmelnickis. Ordino magistro iždo knygose 1407 m. Mingaila vadintas „žemaičių vyresniuoju“ (Migal, der aldste Samaythen) [2]
Žemaičių didikas Petras Gedgaudas 1441 m., po žemaičių sukilimo prieš Lietuvos didijį kunigaikštį, abiejų pusių sutarimu trumpai buvo Žemaitijos, 1446–1453 – Skirsnemunės seniūnas. Vėliau Gedgaudai didesnio vaidmens Lietuvos valstybėje nebevaidino.[3] Žymiausias iš vėlesnių giminės atstovų – Mamertas Gedgaudas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ W. Nöbel, Michael Küchmeister, Hochmeister des Deutschen Ordens 1414–1422, Bad Godesberg, 1969
- ↑ Rimvydas Petrauskas. Žemaičių diduomenė ir politinė padėtis Žemaitijoje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje Archyvuota kopija 2007-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rimvydas Petrauskas. Gedgaudai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 475 psl.