11 min
2024 05 13
Vidutinis skaitymo laikas:
6 min.
Lietuvių sprendimas referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Politologai vieningi: referendumui pasirengta prastai
Lietuvoje gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Jau nebe pirmą kartą Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi iniciatyvos įteisinti daugybinę Lietuvos Respublikos pilietybę tiems piliečiams, kurie savo valia po 1990-ųjų yra priėmę kitų valstybių pilietybę ir tokiu būdu netekę Lietuvos Respublikos pilietybės.
2019-aisiais gegužės 12 d. vykusiame referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų (1 322 135), tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi pritrūko pritarimo: „už“ pasisakė 73,92 proc. (956 564) dalyvavusiųjų, t. y. mažiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių – tuo metu jų buvo 2 mln. 486 tūkst. 915. Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų šių metų referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828, arba 59 proc., rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14, arba 73,9 proc., balsavusiųjų, tačiau to nepakako. Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų iš 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečių, esančių rinkimų sąrašuose.
Lietuvos piliečiai balsavo dėl naujos Konstitucijos 12-ojo straipsnio nuostato: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Dar prieš referendumą buvo diskutuojama, ar tokia formuluotė bus aiški prie balsadėžių atvyksiantiems piliečiams. Buvo kritikuota ir vangi reklaminė kampanija, kiek aktyviau įsibėgėjusi tik likus porai mėnesių iki numatytos referendumo datos, tad nekeista, kad ne vienas rinkėjas sakė nelabai supratęs, kaip balsuoti.
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbintų politologų nuomonės buvo vieningos: referendumui prastai pasirengta.
Politikai patys turėjo priimti įstatymą, užuot permetinėję atsakomybę ant rinkėjų pečių
Politologas BERNARAS IVANOVAS, kalbintas dar nesulaukus galutinių balsavimo dėl referendumo rezultatų, taip pat pastebėjo rinkėjų nesusivokimą dėl balsavimo biuletenyje įrašytos formuluotės. Pasak politologo, politikai patys turėjo priimti įstatymą, užuot permetinėję atsakomybę ant rinkėjų pečių.
„Tai lyg kamuolio permetinėjimas“, – sakė jis.
Klaipėdos universiteto istorikas prof. VYGANTAS VAREIKIS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad referendumas neįvyko: „Referendumo rezultatai yra tokie, kokie ir buvo prognozuojami. Gana didelis rinkėjų skaičius turėtų balsuoti, kad vyktų tolesnės teisinės procedūros dėl pilietybės išsaugojimo.“
Akcentuodamas gana aukštą rinkėjų aktyvumą, jis atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad kone kas antra šeima Lietuvoje turi tarp artimųjų žmogų, kuris yra išvykęs.
„Tas klausimas yra aktualus, – pastebėjo V. Vareikis. – Jis nėra aiškiai suformuluotas tiems, kurie per daug juo nesidomi, nes norint sužinoti, ką mes čia keičiame, reikia pasižiūrėti į Konstitucijos 12-ąjį straipsnį.
Antras dalykas – agitacija už šį referendumą nebuvo ypač aktyvi. Ji vyko šiek tiek per televiziją, radijo laidas, dar kažkur, bet didesnės agitacijos nebuvo.
Trečias dalykas – kiek realios naudos Lietuvos valstybei turėtų tas referendumas? Niekas iš laikinai į užsienį išvykstančių žmonių pilietybės neatima. Pilietybės atėmimo procedūra prasideda tada, kai žmonės paprašo kitos pilietybės.“
Pasak V. Vareikio, šis akcentas kažkodėl užmirštamas. Žmogus vieną dieną išsitraukia vieną pasą, kitą dieną – antrą, bet kyla klausimas, kurioje kariuomenėje tas dvigubas pilietis tarnautų ir kaip tai būtų organizuota: „Turbūt tai buvo neaišku ir daugeliui žmonių. Ir vargu ar galėtume sakyti, kad čia galėjo veikti kitos jėgos, kažkaip tam daryti įtaką. Klausimas gana sudėtingas.“
Paklaustas, ar ateityje toks referendumas galėtų būti organizuojamas dar kartą, pašnekovas išreiškė abejonę, ar pakaktų politinės valios jį surengti būsimajame Seime, tad klausimas gali būti uždarytas ilgesniam laikotarpiui.
Per mažas referendumo organizatorių dėmesys procesui
Klaipėdos universiteto politologė GABRIELĖ BURBULYTĖ-TSISKARISHVILI akcentavo per mažą referendumo organizatorių dėmesį referendumo procesui.
„Tai, kad dalis žmonių atėjo į rinkimus ir dalyvavo prezidento rinkimuose, bet nedalyvavo referendume, dar kartą parodo, kad visgi per mažai buvo skiriama dėmesio referendumo procesui, procedūrai, ir ne tiek agitacijai „už“ ar „prieš“, bet apskritai jo išaiškinimui. Turime tokį rezultatą, kokį turime“, – reziumavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Mykolo Romerio universiteto docentas VIRGIS VALENTINAVIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodamas referendumo rezultatus atkreipė dėmesį į anksčiau Lietuvos Konstitucinio Teismo padarytas klaidas.
„Šis dalykas nieko nenustebino. Iš karto pasigirsta siūlymų mažinti referendumo kartelę, tačiau ši aukšta kartelė išgelbėjo nuo daugelio nepagrįstų dalykų, ir tokią apsaugą reikėtų palikti. Šią problemą sukėlė Lietuvos Konstitucinio Teismo blogos intencijos išsaugojimas dėl dvigubos pilietybės. Kodėl žmonės turi vargti su referendumais ir taisyti anksčiau Teismo padarytas klaidas?
Visame pasaulyje stiprėja tendencija pripažinti dvigubą pilietybę, ir Konstitucinis Teismas turi atpirkti savo kaltę bei priimti naują sprendimą, kuris leistų užsienio lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.
Referendumas neturėtų būti susietas su prezidento rinkimais
Politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras SAULIUS SPURGA pastebėjo, kad referendumo rezultatai labai panašūs į rengto prieš penkerius metus.
„Galbūt mes tikėjomės kokių nors pokyčių. Buvo daug svarstymų dėl pačios formuluotės, buvo svarstymų dėl to, kad šiek tiek keičiasi rinkėjų sudėtis ir ateina nauja karta, bet rezultatai yra tokie patys. Jeigu kas nors tikisi pokyčių, tai jie ateina lėtai, ir, jeigu taisyklės nesikeis, reikės palaukti ne vienus metus“, – teigė S. Spurga.
Jo nuomone, referendumas neturėtų būti susietas su rinkimais. „Galbūt jis buvo susietas su populiariais prezidento rinkimais dėl to, kad taip buvo tikimasi didesnio aktyvumo, – sakė pašnekovas. – Jau matau pasirodančius svarstymus, ar verta bandyti po penkerių metų, bet akivaizdu, kad referendumo kampanija buvo pasyvi.“
„Pasigedome politikų, visuomenės lyderių balso, pasigedome diskusijų. Neneigsiu – iš tikrųjų yra rimtų klausimų, kaip bus dėl rinkimų, pareigų valstybės tarnyboje, kariuomenės ir pan. Tokių atsakymų nėra. Nuoroda formuluotėje yra į Konstitucinį įstatymą, bet dėl šio įstatymo politinių partijų sutarimo nėra. Yra tik projektas, kuris pasirašytas dešimties eilinių Seimo narių, ir jie net ne visi partijų lyderiai.
Taigi, namų darbai neatlikti. Beje, agitacijos balso neišgirdome ir iš užsienio lietuvių, kuriuos tarsi tai liečia. Situacija yra pasyvi, tarsi visiems viskas gerai“, – komentavo S. Spurga.
Jo teigimu, kadangi vyravo toks pasyvumas, tai nėra ir didelio nusivylimo. Tokią situaciją, anot jo, turėsime iki tol, kol šis klausimas neateis į kiekvieną šeimą, kiekvienus namus ir kol apie tai nebus susimąstoma.
Reikia galvoti apie procedūrų keitimą
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorę DOVILĘ JAKNIŪNAITĘ pozityviai nuteikė trijų ketvirtadalių atėjusių balsuoti rinkėjų pritarimas keičiamam Konstitucijos 12 straipsnio nuostatui.
„Tai geras rezultatas, rodantis, kad kritika dėl referendumo formuluotės nėra labai pagrįsta ir didžioji dalis žmonių suprato, už ką balsuoja“, – pastebėjo ekspertė.
„Mano išvada tokia: jeigu mes galvosime, kad reikia keisti Konstitucijos 12-ąjį straipsnį, tai visa tai kartoti tokiu pat būdu nėra prasmės. Reikia galvoti apie procedūrų keitimą arba apie priemones, kurios didintų rinkėjų aktyvumą.
Įtariu, kad organizuoti referendumą per kitus prezidento rinkimus gali nepakakti energijos, bet šis klausimas ankščiau ar vėliau privalės būti išspręstas. Jis dabar neatrodo toks reikšmingas, kaip galbūt atrodė 1990-aisiais.
Aš atsargiai vertinčiau tai, kad šis referendumo klausimas bus išspręstas greitai“, – savo įžvalgomis su dienraščiu „Bernardinai.lt“ dalijosi politologė D. Jakniūnaitė.
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
