ECB „labai tik�tina“ prad�s ma�inti pal�kan� normas bir�el�, teigia Pranc�zijos banko vadovas

Jei nekils netik�t� sukr�tim�, ECB teb�ra pasiry��s iki kit� met� pasiekti, kad infliacija nuo dabartini� 2,4%, fiksuot� baland�, suma��t� iki 2%, jis tre�iadien� sak� duotame interviu RTL radijui.

�Kadangi turime pakankamai pasitik�jimo, labai tik�tina, kad prad�sime ma�inti pal�kan� normas, be abejo, bir�elio prad�ioje vyksian�iame pos�dyje�, � kalb�jo F. Villeroy, kuris yra ECB valdan�iosios tarybos narys.

Kitas ECB pinig� politikos  pos�dis numatytas bir�elio 6 d.

Jo komentarai, kaip pa�ymi �Bloomberg�, atspindi bendr� sutarim�, nors kai kurie u� grie�tesn� pinig� politika pasisakantys ECB politikos formuotojai ragino atsargiau ma�inti pal�kan� normas po pirmojo �ingsnio bir�el�.

Tokias nuomones palaiko tebesit�siantis spartesnis nei vidutini�kai darbo u�mokes�io augimas euro zonoje ir neapibr��tumas energijos rinkose, kur� suk�l� kil�s karas Vidurio Rytuose. 

Stipresnis euro zonos ekonomikos augimas taip pat gali lemti, kad poreikis �velninti pinig� politik� taps ne toks skubus.

Eurostato duomenimis, 2024 m. pirm�j� ketvirt� sezoni�kai pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pa�iu pra�jusi� met� ketvir�iu, paaugo 0,4%, o ES � 0,5%, kai ankstesn� ketvirt� euro zona augo 0,1%, o ES � 0,2%.

F. Villeroy teig�, kad 2025 m. ekonominis augimas tur�t� dar labiau paspart�ti, nes ma�esn�s skolinimosi i�laidos skatina investicijas, o l�tesn� infliacija palaiko vartotoj� i�laidas.

�Kitais metais tikim�s didesnio atsigavimo, kuriam pad�s ma��janti infliacija�, � sak� jis. 

�Tarp nuosmukio, kurio i�veng�me, ir b�simo atsigavimo �iandien stebime ekonomikos atsparumas, t. y. Pranc�zijos ekonomika yra gana tvirta.�

ECB kovo m�nesio prognoz�mis infliacija euro zonoje tur�ti suma��ti nuo 5,4% pernai iki 2,3% 2024 m., o kit�met ir 2026 m. � atitinkamai iki 2% ir 1,9%. Euro zonos BVP augimas tur�t� paspart�ti nuo 0,5% pernai iki 0,6% �iemet ir 1,5% 2025 m. bei 1,6% 2026 m.

[infogram id="5db5497c-d8e9-4366-ad8a-9f9a644f0e76" prefix="YmA" format="interactive" title="Metin� infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2000-2024 04"]  

Bir�el� svarstys, k� darys liep�

Gediminas �imkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas ir ECB valdan�iosios tarybos narys, po paskutinio ECB pos�d�io, kuris �vyko baland�, sak�, kad �iemet bazin�s pal�kan� normos, pradedant bir�elio m�nesiu, gali b�ti suma�intos �bent tris kartus� � per bir�elio, liepos ir rugs�jo ECB pinig� politikos pos�d�ius. Jis neatmeta, kad tai gal�t� b�ti padaryta ir 2024 m. gruod� bei 2025 m.

G. �imkaus vertinimu, �neb�t� buvusi klaida� ir tai, jei ECB b�t� suma�in�s pal�kan� normas per baland�io 11 d. pos�d�, nes duomen� ir signal�, ateinan�i� i� darbo rinkos, kad infliacija ma��ja, jau turima pakankamai.

Anot jo, tik�tina, jog pal�kan� normos bir�el� bus suma�intos 25 baziniais punktais, nuo �iuo metu galiojan�ios 4% normos ind�liams. 

G. �imkus pabr���, kad per ECB bir�elio m�nesio pos�d� diskusija daugiau rutuliosis d�l sprendim� liep�.

�Tolesn� (pal�kan� norm� � V�) trajektorija priklausys nuo sprendim�, kurie bus priimti, taip pat ir liepos m�nes�, � �urnalistams Vilniuje baland� sak� G. �imkus.